Šlienavos bažnyčioje Šv. Mišios yra švenčiamos:
Šiokiadieniais - 18 val.
Šeštadieniais - 10 val.
Sekmadieniais - 9 val., 13val.
(Panoraminė nuotrauka, spausti du kartus)
Sekmadieniais - 11 val.
VERBŲ SEKMADIENIS
Velykų šventės šventimas visada prasideda Verbų sekmadieniu (Jėzaus Kristaus kančios), kurį švenčiame šiandien, taip pat dar vadinamu ir Palmių sekmadieniu.
Verbų sekmadieniu švenčiamas Jėzaus atvykimas į Jeruzalę. Naujajame Testamente aprašyta, kaip Jėzų pasitinkantys žmonės kelią nuklojo drobėmis ir palmių šakomis. Iš to kilo šis pavadinimas - Palmių sekmadienis, dėl to ir naudojame žalias šakeles.
Mūsų kraštuose šiuo simboliu tapo verbos, kurias pasiruošiame iš žalių šakelių, kurios mums asmeniškai primena dalyvavimą Jėzaus sutikime. Jungdamiesi prie minios šūksnio “Osana” (išvertus į lietuvių k.: “Išgelbėk mus!”), krikščionys šaukiasi Gelbėtojo. Eidami kartu su Juo, žmonės įeina į bažnyčią, kur ir įvyksta susitikimas su Jėzumi. Todėl ši procesija yra ir didelės vilties išraiška, ilgesingo ieškojimo, laukimo ir susitikimo su pačiu Dievu liudijimas. Verbų sekmadienis turi dvi šventimo ašis: procesija su verbų šakelėmis ir skaitymas visos Kristaus kančios istorijos, kuri mus įveda į Velykinį šventimą. VELYKŲ ŠVENTINĖS SAVAITĖS (DIDŽIOSIOS) ŠVENTIMAS Velykų savaitė (visos Velykų savaitės dienos) mums, krikščionims, yra pačios ypatingiausios, iškilmingiausios, tiesiog pagrindinės visų metų ir visų švenčių dienos, tai mūsų krikščioniško tikėjimo pamatas. Jei ne šie įvykiai, kuriuos šioje Velykų savaitėje švenčiame, - tai tikėjimas
Dievu ir krikščioniškas gyvenimas yra visiškai beprasmiai. Švenčiame Velykų šventę! Pajuskime bendrumą su Dievu, vieni su kitais ir švęskime tai!
Šlienavos bažnyčioje: - Didysis Ketvirtadienis. Paskutinės vakarienės Eucharistija - 18 val. - Didysis Penktadienis. Jėzaus Kančios apeigos, Kryžiaus liturgija - 18 val. - Didysis Šeštadienis. Velykų vigilija - 21 val. - Didysis Sekmadienis. Prisikėlimo Eucharistija - 8 val.
Viršužiglio bažnyčioje: - Velykų, Prisikėlimo Eucharistija - 11 val. P. S.: Didžiojo Šeštadienio, Velykų vigilijai, (taip pat Viršužiglio bažnyčioje Prisikėlimo Eucharistijos šventimui, 11 val.) Krikšto pažadų atnaujinimui atsineškite žvakes. Labiausiai tiktų (jeigu turite) Krikšto žvakė. Neturintys savo žvakės, ją gausite bažnyčioje. Velykų šventimas tebūna mums krikščioniško tikėjimo ir gyvenimo atnaujinimas. Dėkojame visiems žmonėms, kurie rūpinatės, remiate, darbuojatės dėl mūsų visų! Kiekvienas mes stengiamės ir auginame tai, kas mums padeda būti bendrume – Šeimyna! Dėkojame visiems dirbantiems žmonėms bei paskiriantiems mūsų bažnyčioms savo 1,2 % GPM. Mūsų bažnyčios turi ir NVO statusą. Ačiū Jums už paramą ir tokiu būdu!
VERBŲ SEKMADIENIS
Velykų šventė prasideda Verbų sekmadieniu (Kristaus kančios), kurį švęsime ateinantį sekmadienį, dar vadinamą Palmių sekmadieniu.
Verbų sekmadieniu švenčiamas Jėzaus atvykimas į Jeruzalę. Naujajame Testamente aprašyta, kaip Jėzų pasitinkantys žmonės kelią nuklojo drobėmis ir palmių šakomis. Iš to kilo šis pavadinimas - Palmių sekmadienis, dėl to ir naudojame žalias šakeles.
Mūsų kraštuose šiuo simboliu tapo verbos, kurias pasiruošiame iš žalių šakelių, kurios mums asmeniškai primena dalyvavimą Jėzaus sutikime. Jungdamiesi prie minios šūksnio “Osana” (hebraiškai “Išgelbėk mus!”), krikščionys šaukiasi Gelbėtojo. Eidami kartu su Juo, žmonės įeina į bažnyčią, kur ir įvyksta susitikimas su Jėzumi. Todėl ši procesija yra ir didelės vilties išraiška, ilgesingo ieškojimo, laukimo ir susitikimo su pačiu Dievu liudijimas.
Verbų sekmadienis turi dvi šventimo ašis: procesija su verbų šakelėmis ir skaitymas visos Kristaus kančios istorijos, kuri mus įveda į Velykinį šventimą.
Tad Verbų sekmadieniui pasiruoškime žalias verbų šakeles ir save Velykų šventimui. VELYKŲ ŠVENTĖS ŠVENTIMAS
Velykų savaitė (visos Velykų savaitės dienos) mums, krikščionims, yra pačios ypatingiausios, iškilmingiausios, tiesiog pagrindinės visų metų ir visų švenčių dienos, tai mūsų krikščioniško tikėjimo pamatas. Jei ne šie įvykiai, kuriuos Velykų savaitėje švenčiame, - tai tikėjimas Dievu ir krikščioniškas gyvenimas būtų visiškai beprasmiai.
Tuoj pradedame švęsti Velykų šventę! Pasiruoškime, pajuskime bendrystę ir švęskime!
Šlienavos bažnyčioje: - Didysis Ketvirtadienis. Paskutinės vakarienės Eucharistija - 18 val. - Didysis Penktadienis. Jėzaus Kančios apeigos, Kryžiaus liturgija - 18 val. - Didysis Šeštadienis. Velykų vigilija - 21 val. - Didysis Sekmadienis. Prisikėlimo Eucharistija - 8 val.
Viršužiglio bažnyčioje: - Velykų, Prisikėlimo Eucharistija - 11 val. Neturime DOSNUMO KREPŠELIŲ!
Žmonės, gavę Jūsų maisto krepšelį, yra labai dėkingi Jums! Tokia dovana, kad ir vienkartinė, sunkiai gyvenantiems yra didelė. Padėti jiems maistu, – tai gražus būdas pasninkauti šiuo gavėnišku laiku.
Dėkojame visiems žmonėms, kurie rūpinatės, remiate, darbuojatės dėl mūsų visų! Kiekvienas mes stengiamės ir auginame tai, kas mums padeda būti bendrume – Šeimyna! Dėkojame visiems dirbantiems žmonėms bei paskiriantiems mūsų bažnyčioms savo 1,2 % GPM. Kovo mėn. mirusieji
Šlienavos Bažnyčioje:
1. Jolanta Stalionienė, 62 metų, gyvenusi Kaune.
2. Remigijus Kiršys, 54 metų, gyvenęs Žiegždriuose.
3. Nijolė Teresevičienė, 65 metų, gyvenusi Vaišvydavoje.
4. Vida Čepkauskienė, 77 metų, gyvenusi Vaišvydavoje.
5. Rimantas Maliauskas, 62 metų, gyvenęs Kaune.
Gavėnios rekolekcijos kartu su Švč. Sakramento adoracija, Šlienavoje
Keliaudami link velykinio šventimo, būdami laike, kuriame skiriame daugiau laiko prasmės ir tikslo paieškoms savame gyvenime ir krikščioniškame tikėjime, – atrandame poreikį ir susitaikinimui su savimi, kitais (bendruomene, sava Bažnyčia) ir Dievu.
Balandžio 5 dieną, šeštadienį, 10 val. kartu švęskime Eucharistiją ir Susitaikinimą, Šlienavos bažnyčioje. Po Eucharistijos šventimo iki 13 val. vyks ir Švč. Sakramento adoracija, kurios metu bus galimybė asmeniškai švęsti Susitaikinimo sakramentą (Išpažintį).
Gavėnia yra gražus laikas, kuriame mokinamės ir dalintis!
Besiruošdami Velykų šventei, turėdami tam išskirtą laiką, jame bandome ir pasninkauti. Pasninkas yra dalinimosi su kitais būdas.
Panašiai kaip ir per adventą, taip ir dabar, – dalyvaukime ir pasninke. Tai, ką sutaupysime, atimdami nuo savęs, tai skirsime dviems šeimoms. Bažnyčioje rasime tam skirtą aukoms-pinigams dėžutę, su užrašu “Gavėnios pasninko vaisiai”. Dėkojame Jums!
Turime vieną DOSNUMO KREPŠELĮ Šlienavoje! Dėkojame dovanojusiems!
Jei ir kiti nuspęstumėt padovanoti sunkiau gyvenantiems maisto, – tai bus pats geriausias būdas pasninkauti šiuo gavėnišku laiku.
NAUJIENA! Viršužiglio bažnyčios pavėsinės statyba
Kviečiame visus Viršužiglio krašto žmones savais pinigais prisidėti ir paremti praėjusį rudenį pradėtus ir vykdomus mums reikalingų patalpų darbus.
Jau darbams esame išleidę beveik visus sukauptus pinigus (apie 17 tūkst. eurų), o dar panašiai tiek reikalinga, kad užbaigtume darbus ir turėtume patogias, reikalingas patalpas jau šiais metais. Tam reikia daug darbo ir pinigų.
Jei norėtumėte paremti ir padaryti pinigų pavedimą:
VIRŠUŽIGLIO A. PANEMUNĖS PARAPIJOS FILIJA,
sąsk. nr.: LT524010041100290040.
Ačiū visiems parėmusiems ir planuojantiems paremti!
Šlienavos bažnyčios rekonstrukcija
Pagaliau užbaigėme visus bažnyčios ir jos aplinkos projektavimo darbus su architektu Vytautu Budvyčiu ir atskirų dalių projektuotojais. Šiuo metu baiginėjame darbų planavimus atskirais etapais (esamos bažnyčios išmontavimas, pamatų tvarkymas, medinių konstrukcijų užsakymas ir gaminimas, darbus vykdysiančios įmonės ir darbuotojų paieškos ir konkursas, ir pan.), taip pat paskaičiuojamos medžiagų ir darbų sąmatos , – tame pagelbsti “Mana Ranga” atstovas Andrius Naginevičius, kuris turi didelį norą pastatyti visiems bažnyčią.
Po velykinio šventimo ir Mamos dienos, gegužės mėn. pradžioje, pradėsime darbus.
Tam, kad nenutrūktų bendruomeninis Šlienavos Bažnyčios – bendruomenės gyvenimas, – jau turime ir tam skirtą susirinkimams ir įvairiems liturginiams šventimams patalpą – pasistatysime šalia bažnyčios palapinę-angarą, tinkamą visiems metų laikams.
Visi to laukiame ir tikimės pradėti darbus bei juos kuo greičiau pabaigti – pasistatyti sau Namus! Tam reikalingi būsime mes visi: su savu rūpesčiu, malda, savais pinigais ir darbu.
Pradėjome GAVĖNIĄ – kartu ruošiamės Velykų šventei
Gavėnios laikas yra 40 dienų kelionė nuo Pelenų dienos iki Velykų šventimo savaitės. Tai aktyvus laikas, veikimo laikas. Šiame laike mums padės gavėniški darbai: malda, išmalda ir pasninko darbai.
Gavėnios liturgija mokys atgailos ir nusižeminimo. Vilties maldos, Kryžiaus kelio apmąstymas, rekolekcijos, kreipiant dėmesį į savus netobulumus, kuriuos galbūt imsime ir norėsime pataisyti. Gilinsimės į mūsų tikėjimą, kurio pamatas yra Velykų įvykis – Jėzaus kančia, mirtis ir Prisikėlimas.
Kryžiaus kelio apmąstymas
Gavėnios sekmadieniais, Šlienavos bažnyčioje, pusę valandos prieš 9 val. Eucharistijos šventimą, apmąstomas Kryžiaus Kelias. Kviečiame visus į šią gavėnišką liturgiją.
Krikščionims ir visiems žmonėms vienybės maldavimų savaitė
Ar mums reikia tarpusavio vienybės? Stipriai jaučiame, matome, kad esame nevieningi... Sausio mėn. 18-25 dienomis švenčiame Maldos už krikščionių vienybę savaitę. Šių metų tema - „Ar tai tiki?“ (Jn 11, 26) mus kviečia iš naujo apmąstyti visus krikščionis vienijantį tikėjimo paveldą.
Šiemet sukanka 1700 metų nuo pirmojo krikščionių Visuotinio Susirinkimo, įvykusio 325 m. Nikėjoje. Šis minėjimas suteikia unikalią progą švęsti bendrą krikščionių tikėjimą, išreikštą šio Susirinkimo metu suformuluotame Tikėjimo išpažinime.
Tad sausio 18–25 dienomis visi krikščionys linkėkime visiems žmonėms vienybės. Galime pasinaudoti šia malda:
Viešpatie Jėzau, Tu sujungi savyje visas šeimas ir visas pasaulio tautas. Su Tavimi esame vieno Tėvo vaikai. Argi neprivalome gyventi vienybėje, kaip Tu esi viena su savo ir mūsų Tėvu?! Karštai prašome: pagelbėk mums susitelkti į vienybę. Tu nori, kad mes būtume kaip viena kaimenė, tad vesk mus, visus krikščionis, tikros meilės ir vienybės keliu. Amen.
Mintimis sugrįžtant į praėjusius metus, nuo pragyventų metų pradžios iki pabaigos, – pirmiausia atsiranda toks ramybės poskonis ir jausmas... Buvo gyventa ir bandyta saugoti ramybę, – ir atrandu – tokie metai ir buvo – su ramybe. Sveikindamas Jus sulaukus naujų metų, jau 2025, džiaugiuosi ir pirmiausia tariu „Ačiū!“ Dievui ir kiekvienam, ramybe gyvenančiam žmogui...
Labai noriu visų Jūsų, mūsų skaitytojai ir bendraminčiai, paprašyti – ir toliau gyvenkime taip – saugodami ramybę! Kiekvieną dieną ir visur! Būkime ramybę nešantys piligrimai, kad ir kur eisim. Juk kaip miela sutikti ramybės turintį žmogų, o jei dar jis ir mane apdovanoja!.. Tuomet yra gera gyventi, tuomet yra gera diena, tuomet yra geri metai.
Tokių metų Jums ir mums visiems linkiu – gyventi gražias dienas su kasdiene ramybe, kiekvieną dieną! Taip, tai Dievo ir mūsų, šį Jo linkėjimą priimančių, gyvenimo skonis, kuris yra labai mielas.
Tebus šie nauji metai su tokiu dar sodresniu ramybės skoniu Jums visiems!
Rimas
Ganytojiškas laiškas Jubiliejinių metų pradžiai
Šventosios Šeimos sekmadienis, 2024 m. gruodžio 29 d.
Brangūs broliai iš seserys,
Didi malonė aplankė mus – sulaukėme Jubiliejinių metų! Šv. Kalėdų išvakarėse popiežius Pranciškus atvėrė Šventąsias duris Šv. Petro bazilikoje Vatikane ir pakvietė piligrimus iš viso pasaulio naudotis Jubiliejaus metų malonėmis: atnaujinti tikėjimą, praktikuoti artimo meilę, sužadinti viltį, leistis į piligrimystę ir praturtinti save bei mirusius artimuosius atlaidų dovana.
Labai prasminga, kad pasaulio vyskupijose Jubiliejaus metai pradedami švęsti būtent Šventosios Šeimos sekmadienį. Taip Bažnyčia atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pat Evangelijos skelbimo pradžios šeima yra privilegijuota krikščioniškojo tikėjimo perdavimo vieta, dažnai vadinama mažąja Bažnyčia. Atraskime kasdienę maldą bei sekmadienio Eucharistijos šventimą, skirkime laiko vienas kitam, nes tai stiprina ryšius šeimoje.
Švenčiame mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, tamsumoje gyvenančią žmoniją išvedusio į išgelbėjimo šviesą, Gimimo jubiliejų. Viešpats parodė, jog sunkiausiose situacijose „pro tamsą įžvelgiama šviesa: suvokiama, kaip evangelizaciją palaiko iš Kristaus kryžiaus ir prisikėlimo kylanti galia. Tai skatina ugdyti su viltimi glaudžiai susijusią dorybę – kantrybę. Pasaulyje, kuriame skubėjimas tapo nuolatiniu reiškiniu, esame įpratę norėti visko ir tuoj pat. Jau nebeturime laiko susitikimams, dažnai net šeimose darosi sunku pabūti drauge ir ramiai pasikalbėti. Skubėjimas išstūmė kantrybę ir padarė didelę žalą žmonėms“ .
Jubiliejinių metų logotipe pavaizduotos žmonių figūros, kurių pirmoji tvirtai laikosi kryžiaus. Tai ne tik tikėjimo, bet ir vilties, kuri niekada neapgauna, ženklas . Kryžius nėra statiškas, bet dinamiškas: jis linksta žmonijos link, tarsi norėdamas ją pasitikti ir pasiūlyti savo tikrumą būtyje bei saugumą viltyje.
Jubiliejaus metais popiežius kviečia leistis į piligrimystę. Turima omenyje ne tik piligrimystė į Romą ar į Lietuvoje jubiliejinėmis paskelbtas bažnyčias. Esame kviečiami išžengti iš savo uždarumo. Be abejo, atsisakyti savo uždarų mąstymo ir veikimo schemų yra gerokai sunkiau nei fiziškai kur nors nukeliauti, bet Jubiliejaus metu esame kviečiami išgyventi keitimosi, širdies atsivertimo patirtį. Keliaukime pas ligonius, vienišuosius, pabėgėlius, kaimynus ar visuomenės paribyje esančius žmones. Dovanokime jiems savo dėmesį ir atneškime vilties žinią, kad jie nėra atskirti nuo Dievo meilės!
Šiandieninis pasaulis susiduria su nežinia dėl rytojaus, nenuspėjamumu, baime ir nusivylimu. Popiežius kviečia mus tapti Vilties piligrimais. Jubiliejaus metai tebus „paženklinti neblėstančios, Dieve glūdinčios vilties. Tegul jie padeda mums iš naujo atrasti būtiną pasitikėjimą tiek Bažnyčia, tiek visuomene, tiek tarpasmeniniais, tiek tarptautiniais santykiais, tiek puoselėjant kiekvieno žmogaus orumą ir pagarbą kūrinijai. Tegul mūsų tikėjimo liudijimas būna pasaulyje tikros vilties raugas, skelbiantis naują dangų ir naują žemę (plg. 2 Pt 3, 13), kur galėsime gyventi teisingai, tautų santarvėje laukdami Viešpaties pažado išsipildymo“ .
Jubiliejinių metų šventimas teskatina visuomenės solidarumą, broliškos bendrystės darbus, socialinio teisingumo puoselėjimą bei kitus vilties ženklus, kurių pirmasis – taikos įgyvendinimas. Negalime pasiduoti pagundai manyti, jog esame užvaldyti blogio ir smurto, nes pasaulyje atrandame daugybę gėrio apraiškų, kurias būtina pastebėti ir skleisti. Viešpaties dovanotas gyvenimas yra nuostabus, todėl svarbu turėti entuziazmo kupiną gyvenimo viziją, kurioje vietos atranda ne tik žmogiškos silpnybės ar nuopuoliai, bet ir atgaila bei atleidimas.
Jubiliejaus metai – tai malonės metai: jie suteikia galimybę patirti beribį Dievo gailestingumą per Atgailos sakramentą bei laimėti visuotinius atlaidus. Per išpažintį atleidžiamos nuodėmės ir atnaujinamas malonės gyvenimas, o atlaidai – laikinosios bausmės už jau atleistas nuodėmes panaikinimas.
„Kaip žinome iš asmeninės patirties, nuodėmė „palieka žymę“, ji turi pasekmes: ne tik išorines, susijusias su įvykdyto blogio padariniais, bet ir vidines, nes „kiekviena, net ir lengvoji nuodėmė sukelia nesveiką prisirišimą prie kūrinių; jį turi ištaisyti išskaistinimas arba čia žemėje, arba po mirties (skaistykloje).“ Taigi mūsų silpname, blogio paveiktame žmogiškajame būvyje lieka „nuodėmės likučiai“. Jie pašalinami per atlaidus, visada veikiančius per Kristaus malonę: šventasis Paulius VI rašė, kad Kristus yra „mūsų atlaidai“ .“
Jubiliejinių metų centre – Kristaus asmuo, todėl Jubiliejaus siekiamybė – atsiverti gyvam ryšiui su Viešpačiu Jėzumi per asmeninę ir bendruomeninę maldą, Šventojo Rašto skaitymą, Švenčiausiojo Sakramento adoraciją, konkrečius artimo meilės darbus, nes ką padarome vienam iš mažiausiųjų, padarome pačiam Viešpačiui .
Brangieji,
Linkime jums prasmingų, gilių ir vilties kupinų Jubiliejinių metų patirčių, o jūsų žemiškos piligrimystės kelionę tegloboja Šventoji Šeima, kuri kasmet atlikdavo piligriminę kelionę į Jeruzalės šventyklą. Kaip Jėzui reikėjo būti Jo dangiškojo Tėvo reikaluose , taip ir mes neišleiskime iš akių „didingo tikslo, į kurį esame pašaukti – Dangaus“ . Amen.
Lietuvos vyskupai
Šventosios Šeimos sekmadienis; ir 2025 metų – Jubiliejinių Vilties – metų pradžia
Šiandien turėkime mintyse savas šeimas, žiūrėdami į Šventąją Šeimą – Jėzų, Juozapą ir Mariją. Švęskime Eucharistiją, kurioje taip pat esame Šeima, gimusio žmogumi Dievo Sūnaus Jėzaus vienijama Šeima.
Popiežius Pranciškus šiandien paskelbia Jubiliejinius Vilties metus. Tad visi pasiryžkime gyventi turint vilties ateičiai, rytdienai, kaip šeimoje, kiekvienai dienai.
Klausimai ir atsakymai apie krikščionišką mūsų gyvenimą – ALFA KURSAS
Šlienavos parapijos namuose, sekmadieniais, po 13 val. Eucharistijos šventimo vyksta ALFA KURSAS. Vedėjas: Vytautas Salinis.
“Carito” akcija “Gerumas mus vienija”
Kiekviename Advente, “Caritas” organizuoja savą gerumo akciją. Šiame Advente, dalyvaudami šioje akcijoje, paremsime Glinskų šeimą, pagelbėsime jų sūnui Adrijanui. Ačiū Jums!
Komunijos, Išpažinties ir Sutvirtinimo sakramentams ruošimasis
Siekdami krikščioniško gyvenimo sąmoningumo, kviečiame visus Šlienavos ir Viršužiglio parapijiečius, norinčius ruoštis sakramentų šventimui, kreiptis į parapijos kleboną iki spalio mėn. Paskambinkite arba parašykite žinutę tel. nr.: 8 688 37142. Spalio pradžioje susirinksime, apsitarsime ir pradėsime ruošą.
Chorų repeticijos
Šlienavos bažnyčioje – pirmadieniais, 18 val., Viršužiglio bažnyčioje – sekmadieniais po 11 val. Eucharistijos šventimo. Turintys smalsumo ar bent trupinėlį noro giedoti, ar galvojantys tik save išbandyti, kviečiame ateiti bent į vieną repeticiją. Visų Jūsų laukia vargonininkė Ieva.
Šlienavos bažnyčioje – pirmadieniais, 18 val., Viršužiglio bažnyčioje – sekmadieniais po 11 val. Eucharistijos šventimo. Turintys smalsumo ar bent trupinėlį noro giedoti, ar galvojantys tik save išbandyti, kviečiame ateiti bent į vieną repeticiją. Visų Jūsų laukia vargonininkė Ieva.
Kvietimas melsti taikos
Taikos išsaugojimas – vienas iš Bažnyčios rūpesčių. Nuo pat pirmųjų savo veiklos akimirkų Bažnyčia kvietė gerbti žmogaus gyvybę, puoselėti taikų valstybių ir tautų sambūvį. Tai ji nenuilsdama daro ir šiandien. Karas nėra ir negali būti politinių ginčų sprendimo priemonė. Kaip moko pop. Pranciškus, reikia pabrėžti „būtinybę laikytis prisiimtų įsipareigojimų“, kad būtų išvengta „pagundos apeliuoti į jėgos teisę, o ne į teisės jėgą“ (enciklika Fratelli tutti, 174).
Prasidėjus plataus masto kariniams veiksmams Ukrainoje, kviečiame visus tikinčiuosius jungtis į maldą už kuo greitesnį taikos atkūrimą šioje šalyje. Vienydamiesi su pop. Pranciškumi, kuris ateinantį Pelenų trečiadienį paskelbė Pasninko už taiką diena, kviečiame ir toliau už taiką melstis Rožinio malda. Sekmadienį, vasario 27 d., visi drauge burkimės į maldą savo bažnyčiose, religinėse bendruomenėse, maldos grupėse ir šeimose. Melskime, kad liautųsi pražūtingas kraujo liejimasis Ukrainoje ir Ukrainos žmonės vėl galėtų netrukdomi gyventi taikoje.
Lietuvos vyskupai
Taikos išsaugojimas – vienas iš Bažnyčios rūpesčių. Nuo pat pirmųjų savo veiklos akimirkų Bažnyčia kvietė gerbti žmogaus gyvybę, puoselėti taikų valstybių ir tautų sambūvį. Tai ji nenuilsdama daro ir šiandien. Karas nėra ir negali būti politinių ginčų sprendimo priemonė. Kaip moko pop. Pranciškus, reikia pabrėžti „būtinybę laikytis prisiimtų įsipareigojimų“, kad būtų išvengta „pagundos apeliuoti į jėgos teisę, o ne į teisės jėgą“ (enciklika Fratelli tutti, 174).
Prasidėjus plataus masto kariniams veiksmams Ukrainoje, kviečiame visus tikinčiuosius jungtis į maldą už kuo greitesnį taikos atkūrimą šioje šalyje. Vienydamiesi su pop. Pranciškumi, kuris ateinantį Pelenų trečiadienį paskelbė Pasninko už taiką diena, kviečiame ir toliau už taiką melstis Rožinio malda. Sekmadienį, vasario 27 d., visi drauge burkimės į maldą savo bažnyčiose, religinėse bendruomenėse, maldos grupėse ir šeimose. Melskime, kad liautųsi pražūtingas kraujo liejimasis Ukrainoje ir Ukrainos žmonės vėl galėtų netrukdomi gyventi taikoje.
Lietuvos vyskupai
Malda sergant:
Visagali Dieve, mielas dangaus Tėve, Tu sakei: „Šaukis manęs sunkią dieną, tai aš tave išlaisvinsiu, ir Tu pagarbinsi mane”. Todėl aš šaukiuosi Tavęs savo bėdoje. Nepalik manęs, vargšo žmogaus, vardan savo Sūnaus, mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus. Tenebūna man ši liga mirtina, bet padėk man pagal savo didįjį gailestingumą pasveikti ir garbinti bei šlovinti Tavo galią ir gailestingumą, kurį man parodei. Bet jei man būtų skirta mirti, tebūna Tavo šventoji valia, kuri visuomet geriausia. Išlaikyk mane tikėjime iki pabaigos, kad nebūčiau amžinai nuo Tavęs atskirtas. Priimk mane į savo karalystę vardan Tavo Sūnaus, mano Išganytojo Jėzaus Kristaus. Amen.
MALDA UŽ VISAS ŠEIMAS
Viešpatie Jėzau Kristau, kuris savo atėjimu į paprastą šeimą visą jos kasdienybę pašventinai, meldžiam Tave už šeimas. Meldžiame už taikiai gyvenančias šeimas ir už nesantarvę bei nerimą patiriančias šeimas; meldžiam už gerumą skleidžiančias šeimas ir už Tavęs nepažįstančias šeimas. Viešpatie, padaryk kiekvieną šeimą mažąja Bažnyčia, liudijančia pasauliui Tavo meilę ir gėrį. Tu, būdamas Dievas, su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Malda už draugus
1. Tėve, meldžiu Tave, kad palaimintum mano draugus. Prašau, kad iš savo beribės meilės suteiktum jiems reikalingų malonių.
2. Kur yra skausmas, suteik jiems savo ramybę ir gailestingumą. Kur yra abejonės, padėk jiems atsiduoti į Tavo rankas, nes Tu sugebi padaryti stebuklų per kiekvieną iš mūsų.
3. Kur yra nuovargis, suteik jiems supratimo, kantrybės ir jėgų, kad iš naujo turėtų jėgų pakelti gyvenimo sunkumus.
4. Kur yra dvasinė sausra, prašau jiems malonės pajusti Tavo artumą. Kur yra baimė, parodyk jiems savo meilę bei suteik drąsos keltis ir eiti toliau.
5. Kur yra nuodėmė, padėk mano draugams ją pamatyti ir suteik jėgų nugalėti blogį. Palaimink mano draugus, kad jie nestokotų Tavo malonės.
6. Gailestingasis Tėve, meldžiu taip pat ir už save. Leisk man būti geru draugu. Prašau per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Pakuonio “Caritas” pagalba
Kadangi Viršužiglio ir Piliuonos krašte nėra vykdoma “Carito” veikla, prašome ir kviečiame visus kreiptis, atvykti į Pakuonį, Aušros g. 3.
“Caritas” Jums pagelbės:
- drabužiais, batais (pvz.: kūdikiams, vaikams, įvairaus amžiaus žmonėms, vyrams ir moterims); daiktais (pvz.: buitiniai, čiužiniai lovoms, neįgaliesiems vežimėliai, vaikams vežimėliai, sėdynės ir pan.).
- priimame visus tinkamus naudoti daiktus, drabužius, batus, visa, kas gali būti naudinga, reikalinga kitiems žmonėms.
Atvykite antradieniais, penktadieniais ir šeštadieniais nuo 10 iki 13 val.
Taip pat pasiteiravimui galite skambinti „Caritas“ savanorei Stasei Venčaitienei, tel.: 8 680 25287 arba kun. Rimui Pilypaičiui, tel.: 8 688 37142.
Dalinkimės ištisus metus!
Gavėnios pasninko vaisiais džiaugiasi viena šeima ir viena mergaitė. Ir dėkoja visiems pasninkavusiems, pasidalinusiems.
Po Gavėnios pasninko vaisių rinkimo kilo mintis, kad mes ištisus metus turime ir galime dalintis, ir taip padaryti gerą darbą. Pasninkas yra praktika, mokinanti visada gyventi besidalinant ir visada matant šalia kitą, kuriam galiu padėti, ar tiesiog, dėl asmeninių sumetimų, imu ir atimu iš savęs, arba kažką imu ir padarau dėl kito. Visa tai įprasminant - Dievas taip elgiasi. Krikščioniškas požiūris būtent toks.
Tad bažnyčiose ištisus metus rasite pintinėles, kuriose galėsime palikti visa, kuo norime pasidalinti. Kiekvieną mėnesį visa tai skirsime šeimoms ar žmonėms. Kam skirsti visada pasiūlykite parapijų aktyvui ar klebonui. Tas šeimas ar žmones ir paskelbsime, jei tik jie duos tokį sutikimą.
EUCHARISTIJA (praktiniai patarimai)
Pats kilniausias sakramentas yra Švenčiausioji Eucharistija, kurioje yra pats Viešpats Kristus, joje aukojamas ir priimamas, ir kuria nuolatos gyvena ir auga Bažnyčia. Eucharistinė auka, Viešpaties mirties ir prisikėlimo atminimas, kurioje per amžius pratęsiama kryžiaus Auka, kuria ženklinama ir kuriama Dievo tautos vienybė ir statomas Kristaus Kūnas, yra viso krikščioniškojo kulto bei gyvenimo viršūnė ir versmė. Kiti sakramentai ir visi bažnytiniai apaštalavimo darbai yra susiję su Švenčiausiąja Eucharistija ir į ją nukreipti (kan. 897).
KĄ TURĖTŲ ŽINOTI TĖVAI, NORINTYS, KAD JŲ VAIKAI GALĖTŲ DALYVAUTI EUCHARISTIJOJE
Kad galima būtų teikti Eucharistiją vaikams, reikalaujama, kad jie turėtų pakankamą suvokimą ir tinkamą pasirengimą tiek, kad, pagal savo sugebėjimus, suprastų Kristaus slėpinį ir pajėgtų su tikėjimu bei pamaldumu priimti Viešpaties Kūną (kan. 913).
Todėl tėvai arba juos pakeičiantys globėjai, privalo pasirūpinti, kad protinį suvokimą pasiekę vaikai būtų tinkamai parengti priimti pirmajai Komunijai, o tuo pačiu patys nusiteikti kartu su savo vaikais dalyvauti pasirengimo procese.
Šiam sakramentui rengiami Krikšto sakramentą priėmę ir bent 10 metų sulaukę vaikai, kurių tėvai (globėjai) pareiškia norą, kad jų vaikai būtų rengiami dalyvauti sakramentiniame katalikų Bažnyčios gyvenime. Nepamirština, kad Bažnyčia supranta jog neįmanoma paruošti vaikų sakramentiniam gyvenimui be pačių tėvų (ar globėjų) tikėjimo gyvenimo ir aktyvaus bendradarbiavimo su Bažnyčia.
Norintys užregistruoti vaiką ruoštis pirmajai Šv. Komunijai, tėvai rugsėjo mėn. turėtų kreiptis savo parapijos kleboną.
Atgailos ir Eucharistijos sakramentams rengiančios katechezės tikslas – padėti tėvams jų vaikui pažinti Dievą ir žengti pirmus savarankiškus žingsnius tikėjimo kelyje. Labai svarbu, kad vaikas ne tik pažintų tikėjimo tiesas, bet, tėvų padedamas, jomis gyventų ir priėmęs šiuos sakramentus, toliau sistemingai dalyvautų parapijos bendruomenės gyvenime.
KĄ TURĖTŲ ŽINOTI NORINTYS DALYVAUTI EUCHARISTIJOJE
Suaugusieji, norintys priimti Šv. Komuniją, turėtų asmeniškai kreiptis į parapijos kleboną ir dalyvauti pasirengimo programoje, kuri vykdoma Kauno katechetikos centre.
- Eucharistiją (Komuniją) Mišių metu privalo priimti kiekvienas tikintis asmuo. * Jei dėl kokių nors priežasčių (pvz. tikintis asmuo gyvena santuokoje be Bažnyčios palaiminimo) negalima priimti Eucharistijos, būtina primti dvasinę Komuniją, tai yra sužadinti dvasinės vienybės su Kristumi troškimą ir kviesti vienam Dievui žinomu būdu jį aplankyti.
- Katalikų Bažnyčioje pakrikštytieji įpareigojami sekmadieniais ir švenčių dienomis dalyvauti Mišiose, nebent tam sutrukdytų svarbi priežastis (pvz., liga, ligonio ar neįgalaus žmogaus priežiūra, ar kitos tikros priežastys). Sekmadienio Mišių pareigą galima atlikti Mišiose dalyvaujant ne tik sekmadienio ar iškilmės dieną, bet ir jos išvakarėse (pvz., šeštadienio vakare), jei švenčiama Eucharistija minint rytdienos šventę.
- Bažnyčia tikintiesiems labai pataria priimti Šv. Komuniją kiekvieną kartą, kai tik jie dalyvauja Šv. Mišių aukoje. Kiekvienas, kuris priima Eucharistiją, turi būti malonės būklėje (sąžinėje jaustis nepadarius jokios sunkios nuodėmės). Jei žmogus padaręs bent vieną sunkią nuodėmę, prieš priimdamas Eucharistiją, turi atlikti Išpažintį (švęsti Sutaikinimo sakramentą).
- Priimant Eucharistiją tikinčiajam svarbu maldingai nusiteikti, susikaupti, pilnai, sąmoningai ir aktyviai dalyvauti Šv. Mišiose (įdėmiai klausytis Šv. Rašto skaitinių, homilijos, atsakinėti į kreipinius, giedoti, kartu su dalyvaujančiais atlikti reikiamus liturginius veiksmus).
- Priėmus Eucharistiją reikia skirti laiko maldai, pabendrauti su Jėzumi. Tai padaryti galima tyloje, mintimis, giedant drauge su bendruomene bei savais žodžiais ar maldyno maldomis.
Kvietimas, prašymas
Reikalinga malda už savo artimus žmones. Tai galima padaryti bet kada.
- Santuokos ir Krikšto sakramentams užsiregistruoti kviečiame prieš 3 mėnesius iki Santuokos ar Krikšto dienos. Santuokos sakramentui yra rengiami pasiruošimo kursai Šeimos centre. Jie sutuoktiniams yra privalomi.
- Mes visuotinėje maldoje vis prisimename geradarius, būtent Jus.
“Šeimyna” ir “slienavosparapija.lt”
Kviečiame visus – norinčius ir galinčius,
prisidėti prie šio leidinio ir mūsų parapijų bendros interneto svetainės kūrybos. Leidinys “Šeimyna” nėra labai talpus, tačiau internetinė svetainė tikrai kur kas talpesnė mūsų mintims, straipsniams, skelbimams, nuotraukoms ir kt. informacijai. Turime labai platų skaitytojų ratą, todėl ir jauniems, ir vyresniems žmonėms galime pasiūlyti tai, kas naudinga, gražu, prasminga. Kurkime kartu tai, kas pasitarnauja visiems.
