Rytiniai pamąstymai

Kelias į laisvę
Posted on 23. liepos 2026 by Frank Lauermann
,,Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje.” Laiškas filipiečiams 3, 13
Yra dalykų, kurie kamuoja žmogų ištisus metus. Nuolat apie juos prisimeni ir taip sau apsunkini gyvenimą. Anksčiau naktimis negalėdavau užmigti, jei man buvo padaryta neteisybė. Buvau toks piktas ir įsiutęs, kad negalėjau galvoti apie nieką kitą. Tai tikrai buvo didžiulė našta. Tačiau Viešpats dirbo su manimi. Jis nuolat ragino mane atleisti. Tada pamažu atėjo užmarštis. Šiandien džiaugiuosi, kad daugelio dalykų tiesiog nebeprisimenu. Tai yra didžiulis išsilaisvinimas ir palengvėjimas, kai gali pamiršti, ką kiti tau padarė blogo. Dievas turi savo planą mums, nes Jis nori, kad mes atleistume. Jis nori, kad šį reikalą paliktume Jam, o patys rastume ramybę. O tada Jis nori dar to, kad mes siektume to, kas mūsų laukia – dangiškojo gyvenimo jau čia, žemėje. Jis turi paruoštų dar daug, daug daugiau palaiminimų, kuriuos mums dar teks gauti! Pats Viešpats padeda mums atleisti, kai mums tai per sunku. Jis pamažu gydo mūsų širdis nuo žaizdų. Jis padeda pamiršti. Mes iš tikrųjų turime tik „norėti“.
Ačiū, Tėve, kad dovanoji užmarštį. Juk nenoriu visą laiką knaisiotis purve, bet noriu džiaugtis Tavo darbais! Ačiū, kad Tu pats manęs niekada nepamiršti, bet pamiršti mano kaltę ir nuodėmę. Kaip gera turėti tokį Tėvą.
