KASDIENĖ KELIONĖ EVANGELIOJOS PUSLAPIAIS
II VELYKŲ SAVAITĖ
PENKTADIENIS (_KV) (p. 261)
(https://lk.katalikai.lt/)
EvangelijaJn 6, 1–15
Davė išdalyti visiems ten sėdintiems, kiek kas norėjo ✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną. Anuo metu Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. Jį lydėjo didelė minia, nes žmonės matė ženklus, kuriuos jis darė ligoniams. Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais. Artėjo žydų šventė Velykos. Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia daugybė pas jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“ Jis klausė mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs. Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent po gabalėlį.“ Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, jam pasakė: „Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!“ Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų. Tada Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo padėkos maldą ir davė išdalyti visiems ten sėdintiems; taip pat ir žuvų, kiek kas norėjo. Kai žmonės pavalgė, jis pasakė mokiniams: „Surinkite likusius kąsnelius, kad niekas nepražūtų.“ Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalėlių pripylė dvylika pintinių gabaliukų, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų. Pamatę Jėzaus padarytą ženklą, žmonės sakė: „Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį.“ O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną. Tai Viešpaties žodis.
Davė išdalyti visiems ten sėdintiems, kiek kas norėjo ✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną. Anuo metu Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. Jį lydėjo didelė minia, nes žmonės matė ženklus, kuriuos jis darė ligoniams. Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais. Artėjo žydų šventė Velykos. Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia daugybė pas jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“ Jis klausė mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs. Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent po gabalėlį.“ Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, jam pasakė: „Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!“ Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų. Tada Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo padėkos maldą ir davė išdalyti visiems ten sėdintiems; taip pat ir žuvų, kiek kas norėjo. Kai žmonės pavalgė, jis pasakė mokiniams: „Surinkite likusius kąsnelius, kad niekas nepražūtų.“ Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalėlių pripylė dvylika pintinių gabaliukų, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų. Pamatę Jėzaus padarytą ženklą, žmonės sakė: „Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį.“ O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną. Tai Viešpaties žodis.
Komentaras Šioje ištraukoje matome ne tik stebuklą, bet ir Jėzaus žvilgsnį į žmogų. Jis pirmiausia pastebi poreikį – alkį. Tai svarbi detalė: Dievas nėra abejingas kasdieniams mūsų rūpesčiams. Jėzus klausia Pilypo ne todėl, kad nežinotų atsakymo, bet kad išbandytų mokinių tikėjimą. Jie mąsto „žmogiškai“ – skaičiuoja, vertina trūkumą. Andriejus pastebi berniuką su menku maistu, bet pats abejoja: „Ką tai reiškia tokiai daugybei?“ Tai mūsų logika: per mažai, nepakaks. Tačiau Jėzaus veikimas prasideda nuo to, kas Jis yra. Jis paima tuos penkis kepaliukus ir dvi žuvis, dėkoja ir dalija. Stebuklas vyksta dalijimo procese. Tai svarbi dvasinė tiesa: kai atiduodame tai, ką turime, Dievas padaugina. Dar viena stipri žinia – „kad niekas nepražūtų“. Dievui svarbus kiekvienas trupinėlis, kiekvienas žmogus. Ir galiausiai – Jėzus atsitraukia nuo minios, kuri nori jį padaryti karaliumi. Jis neatėjo būti žemiškos galios valdovu, bet parodyti kitokią karalystę – meilės, dovanos ir pasitikėjimo. Trumpa maldelė Viešpatie Jėzau, tu matai mano trūkumus ir baimes. Išmokyk mane nebijoti, kad turiu mažai, bet pasitikėti, kad tavo rankose viskas gali tapti gausa. Padėk man dalintis – savo laiku, gerumu, dėmesiu, ir tikėti, kad tu padauginsi tai, ką tau atiduodu. Amen.
